Prieš tris savaites nuaidėję magiški ir siautulingi Vladimiro Tarasovo kvarteto atliekamos džiazo muzikos akordai skelbė keturioliktojo muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ pabaigą. Turtingas, muzikinius horizontus praplečiantis ir naujus patyrimus dovanojęs muzikinis sezonas festivalio organizatoriams neleidžia nei sekundei atsipūsti – kitąmet laukia apvalesnė sukaktis. Tiek projekto vadovės pareigas antrus metus einanti Eglė Plančiūnienė, tiek festivalio idėjos autorė bei ilgametė puoselėtoja Augenija Kasparevičienė vienbalsiai sako, jog tai solidi atkarpa ir gana aiškus įrodymas, kad profesionaliosios kultūros žmonėms Šakiuose tikrai reikia.

„Beatričės vasaros“ – jau tikriausiai seniai nebėra tik muzikos festivalis šakiečiams. Kasmet festivalio renginiai sulaukia vis daugiau iš kitur atvykstančių klausytojų susidomėjimo. „Nežinia, ar jie mus atranda per festivalyje koncertuojančius atlikėjus, o gal pritraukia mūsų paveldo objektai, bet tarp savų, jau pažįstamų veidų, visada smagu matyti naujus klausytojus, išgirsti jų įžvalgas“,- sako A. Kasparevičienė. Iš tiesų, per keturiolika festivalio gyvavimo metų jau galima „pasiauginti“ klausytoją, atveriant jam klasikinės, instrumentinės ir vokalinės muzikos grožį, parodant kitų šalių kultūras. Šiųmetis festivalis buvo paruošęs septynis koncertus, vienas renginys buvo nemokamas ir dovanojo kitokio formato renginio žavesį. Piknikas Ilguvoje, kurioje vasaras leisdavo ir lakštingala Beatričė Grincevičiūtė, jau tampa neatsiejama festivalio dalimi, kai maistas, bendravimas, puikiai dera su muzika, specialistų pranešimais ir kultūra pačia plačiausia prasme. Kiti programos renginiai subalansuoti įnoringiausiam skoniui, nebijant užsienietiškų prieskonių. „Labai jaukus ir šiltas „Sugrįžimų“ vakaras, kai turi galimybę išgirsti ir pamatyti savo krašto talentingiausius jaunus žmones, kuriančius Lietuvoje ir užsienyje. Džiaugiuosi, kad ši tradicija vėl atgyja“,- mintimis dalijasi A. Kasparevičienė ir nebijo įvardinti, kad  festivalio kartelė pakelta labai aukštai. Jos nebesinori nuleisti, o atvirkščiai – kasmet drąsiai nerti į vis naujus meninius ieškojimus.

Kad Šakiai turi tokį festivalį, kai aplink Lietuvoje dešimtmečius organizuoti festivaliai vis paskelbia apie gyvavimo pabaigą, yra privilegija ir garbės reikalas. „Po šių metų festivalio mintis man viena: nesvarbu geografinė vietovė – gal ir esame pakraštys, galbūt dažnai pavadinami provincija, tačiau esame verti to, kas žmonėms pasiekiama Vilniuje ar kitų miestų didžiosiose koncertų salėse. Mūsų auditorija yra verta pačių geriausių atlikėjų, aukščiausio profesionalumo muzikos“,- įsitikinusi projekto vadovė E. Plančiūnienė. Ji džiaugiasi, kad šalia lietuviško žvaigždyno vertingais prieskoniais festivalį praturtino užsienio atlikėjai iš Sakartvelo ir Kubos. „Ko verta vien visame pasaulyje garsaus smuikininko Sergej Krylov viešnagė! Tai praplečia muzikinius kiekvieno klaustojo horizontus“,- kalba E. Plančiūnienė ir grįžta prie pačios festivalio esmės ir tikslo – palaikyti profesionaliąją kultūrą rajone. „Dėl to jį ir kuria visi rajono kultūros žmonės, tie, kuriems tai rūpi, kurie tiki idėja. Kiekvienas prisidėjimas –  nuo rėmėjų iki darbščių kultūros centro, jo padalinių žmonių rankų lemia kaip plauks festivalio laivas – jei kuri nors grandis atsisakytų darbuotis, jis tikrai susvyruotų, todėl begalinis dėkingumas jiems“,- tęsia ji.

Žinoma, smagu retkarčiais išvažiuoti pasižmonėti, pasisemti kultūros į kitus miestus ar šalis, tačiau tam reikia atrasti laiko, susiplanuoti kitus resursus, o „Beatričės festivalis“ kultūrą siūlo čia pat – gražiausiuose rajono kultūros paveldo objektuose, bažnyčiose. Kad koncertų kaina vis dar lieka sąlyginai nedidelė, labiausiai prisideda Lietuvos kultūros taryba, Šakių rajono savivaldybė, generalinis rėmėjas UAB „Gubelė“, kiti dosnūs rėmėjai. Paramos dėka koncertai tampa įperkami kiekvienam. Be to, rėmėjais organizatoriai laiko ir kiekvieną koncerto žiūrovą, nes festivalis vyko ir vyksta, nes jie ateina ir klauso. Publikai komplimentus žarsto ir atvykstantys atlikėjai, jie giria ypatingą Zanavykijos atmosferą, ir dažnai  užkulisiuose prasitaria norį ateityje sugrįžti.
Organizatoriai dar tiksliai neišduoda, kas žiūrovų lauks kitąmet, kai lakštingalos suoks penkioliktąjį kartą. Prasitaria, kad vis pasidairoma ir naujų vietų koncertams, o kad bus ieškoma gylio – abejonių nekyla. „Ieškosime kaip dar galima praturtinti klausytojų patirtis. Norime, kad kuo daugiau žmonių įsidrąsintų patirti „rimtosios“ muzikos žavesį, pažintų džiaugsmingą bei intriguojančią klasikinės muzikos pusę, kaskart vis atrasdami naujas meilės muzikai formas“,- sako renginio organizatorės.

Festivalį organizuoja asociacija „Zanavykų seimelis“, iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Šakių rajono savivaldybė, privatūs rėmėjai.