SUSITIKIME XII MUZIKOS FESTIVALYJE „BEATRIČĖS VASAROS“
Aplink tiek daug visokių įtampų, grėsmių, išorinių dirgiklių, nuo kurių atsiriboti ir užsidaryti beveik neįmanoma. Kas gali padėti sielai atsigauti, atrasti ramybę? Gera knyga, muzika, dailės kūrinys… Neįmanoma ir be gamtos. Jeigu ne viskas, tai kas nors iš jų kad pas mus ateitų, o jeigu buvo išėję, kad sugrįžtų. Tad kviečiu visus savo krašto žmones, jų svečius, kaimynus patirti geros muzikos galią. Tebus tai XII muzikos festivalis „Beatričės vasaros“.
Augenija Kasparevičienė
„Beatričės vasaros“atsisveikino iki kitos vasaros
Visą vasarą lankęs žymiausius ir gražiausius Šakių krašto kultūros paveldo objektus, XII muzikos festivalis „Beatričės vasaros“ baigiamajam akordui savo lankytojus ir žiūrovus pakvietė į Zyplių dvaro sodybą. Muzika ir vitražas - tokia gražia menų sinteze baigėsi Sūduvos metams skirtos „Beatričės vasaros“. Rasa Grybaitė, skulptoriaus Vinco Grybo anūkė, talentinga vitražo menininkė ir jos darbų parodą nuotraukose Zanavykų muziejuje. O vakarop maloniai atvėsus, dvaro parko medžių paunksmėje gausiai susirinkusiems žiūrovams - charizmatiškoji Ieva Prudnikovaitė, kontrabosų orkestras ir jo vadovas Donatas Bagurskas, pateikę netikėtą muzikinį derinį - kontrabosų orkestro, kurį sudaro ryškiausi šio instrumento Lietuvos talentai, ir vokalo. Tai tikra retenybė. Tuo galėjo įsitikinti mūsų žiūrovai, girdėdami unikalaus orkestro muzikavimą ir labai pasiilgtos Ievos Prudnikovaitės mecosopraną. Ar pavyko nuraminti sielą puikia muzika, dvarų ir bažnyčių architektūra ir ypatinga jų aura, gamta, kurioje visą vasarą buvome savo muzikiniuose susitikimuose? Kiekvienas atsakysime tik patys sau... Festivalio organizatorių vardu dėkoju visiems, padėjusiems festivaliui būti: finansiniams ir informaciniams rėmėjams, partneriams , projekto draugams ir bičiuliams, seniūnams, Zanavykų seimelio nariams ir aktyviai bei nuolatos rašiusiems ir dalinusiems su visais savo įspūdžiais, nuotraukomis, informacija ir... išgyventomis emocijomis. Labai nuoširdžiai sakau, kad tai visų mūsų festivalis. Labai ačiū, kad buvome kartu.
Kontraboso meno puoselėtojas Donatas Bagurskas yra ne tik Lietuvos kamerinio orkestro muzikantas, bet ir su įvairiais kolektyvais koncertuojantis solistas, interpretavęs ne vieną XIX a. italų kompozitoriaus, kontraboso virtuozo Giovanni Bottesini kūrinį bei kitų užsienio ir lietuvių autorių opusus, kur kontrabosui tenka solisto vaidmuo. Neseniai išleido savo solinę kompaktinę plokštelę „Pažadas“, kurioje griežia ir solo, ir su akompanimentu, ir su savo suburtu kontrabosų orkestru. Nacionalinėje filharmonijoje unikalus kontrabosų orkestras, sudarytas iš ryškiausių šio instrumento talentų, atlieka instrumentinius kūrinius ir palydi vokalinius. D. Bagurskas unikaliai šio koncerto sudėčiai pritaikė didžiąją dalį programos kūrinių. Unikalaus orkestro muzikavimą išgirsime ir šiame koncerte. Kontrabosai atliks instrumentinius kūrinius ir palydės Ievos Prudnikovaitės mecosopraną.
Vido Venslovaičio nuotraukos
“Beatričės vasaros“ Sudarge
Kas jau kas, o Sūduvos krašto žmonės, tuo labiau zanavykai, labai pagrįstai didžiuojasi Sudargo piliakalnių archeologine reikšme, jų grožiu, kasmet augančiu lankomumu. Dar maloniau, kad Sudargą atranda visos Lietuvos keliautojai, užsienio šalių turistai. Čia vis giliau įspaudžiami ir šio krašto istorijos pėdsakai - paminklai Sudargo pilies gynėjams, savo šaknis čia turinčiam amerikiečių rašytojui, Dž.Selindžeriui , o kur dar knygnešių istorijos ir jų pėdos. Nuostabią šių vietovių aurą visad pajunta ir muzikos festivalio „Beatričės vasaros“atlikėjai bei lankytojai, jau ne pirmą kartą rinkęsi į buvusios bažnyčios vietą, kurią mena tik išlikę pamatų fragmentai. Ir kas, sakykite, per trauka tų praeities istorijomis pažymėtų vietų? Kiekvienas atsakykime patys sau… Gausiai susirinkę klausytojai susitiko su mylimais, talentingais aktoriais ir dainininkais Jokūbu Bareikiu ir Lina Rastokaite, išgirdo geriausių Holivudo filmų kūrimo istorijas ir dainas, netgi pasitikrino savo žinias apie kiną. Jaukus ir šiltas vakaras, puiki muzika, bendraminčių ir bičiulių draugija bažnyčios medžių pavėsyje, ant „Gulbelės“parduotuvės fasado Burgaičių piliakalnių kryptim keliautojus palydinti Jurgitos Davidavičienės „Laisvė“. Atgaiva sielai. Ačiū V.Venslovaičiui gaudžiusiam šiltas ir jaukias akimirkas.
Vido Venslovaičio nuotraukos
Muzika – tai kelionė į sielos užkaborius, kuriuose dar nebuvai
Naujai ir galbūt tik mums drąsiai Zyplių dvaro arklidėse suskambo Viktoro Paukštelio (fortepijonas) ir Viktoro Tarasovo (perskusija) atliekama muzika, ištirpdžiusi atotrūkį tarp baroko laikmečio ir nūdienos džiazo interpretacijų. Baroko muzika, anot Vladimiro Tarasovo, sklidina džiazinio „draivo“, o Johaną Sebastianą Bachą jis laiko vienu pirmųjų improvizatorių muzikos istorijoje. Struktūriškai Bacho muzika ar apskritai baroko muzika labai panaši į džiazą – pagrįsta bosine linija, melodinė kūrinio gija vystoma pagražinimais, melizmomis (melodinėmis figūromis, papuošiančiomis pagrindinius melodijos garsus), o jų atlikimo kokybė bei originalumas priklauso nuo atlikėjo meistrystės. Taigi barokas ir XXI amžiaus džiazas abiem atlikėjams yra panašūs savo prigimtimi ir įdomūs kaip muzikinio junginio elementai.
Rugpjūčio 7-ąją buvo audžiami „Barokiniai gobelenai“ – Johano Sebastiano Bacho, Domenico Scarlatti, Jeano Philippe Rameau kūriniai, atliekami Viktoro Paukštelio ir apipinti stulbinančiai subtilia Viktoro Tarasovo perkusija – tarsi siela šnabždėtų ar rėktų į širdį, prieštarautų ar pritartų jai, tarsi eitų iš vidaus į išorę, atverdama naujus neišjaustus potyrius ir jausmus. Taip ir turėtų būti, pasakytų abu muzikantai, muzikoje ir ne tik joje palyginti neseniai atradę vienas kitą. Ir visai nesvarbu, kur, kokioje aplinkoje – dvaro sodyboje Lietuvos kaimo vidury ar Paryžiuje ta muzika atliekama ir visai nesvarbu – šalia kokio klausytojo. Nes, pasak Vladimiro Tarasovo, blogų klausytojų nebūna, būna tik blogi atlikėjai. Štai taip! Koks įdomus požiūris?!
„Koks skirtumas, kokia tai muzika – klasikinė barokinė ar džiazo. Muzika arba yra, arba jos nėra išvis. Ir nesvarbu, ką groja muzikantas – diksilendą, Čaikovskio kūrinius, Bachą ar Bethoveną. Jeigu gyveni toje muzikoje, tai tada ji yra. O jeigu esi tik pašalinis žmogus, kuriam iš muzikos svarbu užsidirbti, tada nelieka ir muzikos“,– likus valandai iki koncerto kalbėjo Vladimiras Tarasovas. Būtent todėl, anot V.Paukštelio, į koncertus einama klausytis ne kompozitorių, bet būtent atlikėjų, kurie tą patį kūrinį atlieka savaip.
Pabendravusi su muzikantais supratau, kad labai reta kada dviejų ar kelių muzikantų energetika, mąstymas apie kūrinį sutaptų. „Nieko nėra blogiau nei scenoje turėti blogą partnerį,– prasitarė V.Paukštelis.– Nors turėjau pasiūlymų iš labai kotiruojamų ir žymių Lietuvos muzikantų, kartu groti, išskyrus Vladimirą, su niekuo niekada nesutikau, visada atsisakiau, nes nieko nėra nuobodžiau už partnerį, kuris mąsto visiškai skirtingai, su kuriuo nėra bendrų taškų. Tai tėra tik laiko gaišinimas“. Anot jo, „kiekvienas koncertas turi būti kelionė, kurioje nueitum į slapčiausius savo sielos užkaborius, ten, kur prieš tai nebuvai nuėjęs. Man – taip. Ir kada ten nueinu, jaučiuosi patenkintas koncertu. O jeigu groji su žmonėmis, su kuriais negali ten nueiti ir kurie nesupranta, kad tu ten esi, tai ir eiti nėra prasmės“.
Po vieno koncerto, kuriame buvo atliekami F. Shopin kūriniai, priėjo moteris ir padėkojo, kaip gražiai mes sugrojome – jautėsi tarsi jūra skalautų jai kojas, prisiminė V.Tarasovas. Tada jos paklausiau, negi aš taip blogai groju? Muzika niekada negali būti iliustracija, pridūrė muzikantas.
Interpretacijos ir improvizacijos nepakartosi, į natas neužrašysi. Ji kaskart kitokia. Todėl kaskart kiti ir barokiniai gobelenai. „Muzika visuomet gyvena čia ir dabar,– sako Vladimiras.– Daugeliui savo draugų menininkų sakau, kad jei negalite ateiti į koncertą dabar, kitą kartą tokio jau nebebus. Taigi Zyplių dvare girdėjome tą vienintelį ir nepakartojamą koncertą.
Vladimiras ir Viktoras vienas kitą surado gal prieš penkerius metus „Art Vilnius“ menų mugės metu, kur koncertavo V.Paukštelis. Susižavėjęs koncertu, V. Tarasovas užkalbino V. Paukštelį ir pasiūlė kartu sukurti barokinius gobelenus. Taip prasidėjo jų barokinė kelionė. Kol kas ji – vienintelė, bet kas žino, gal ne paskutinė.
Beje, abu muzikantai artimi kaip vaizduojamojo meno atstovai – V.Paukštelis – tapytojas, V.Tarasovas – kuriantis instaliacijas. Jų kūrinių turi įsigijęs MO bei kiti garsūs Europos muziejai.
Na, ir vis dar kaip kokia šmėkla persekiojantis ramybės nedavė tas provincijos sindromas ar kompleksas. Koncertas – kaimo dvaro arklidėse... Rūpėjo paklausti, kaip jie čia jaučiasi... Čia nuostabu, čia puiki akustika, aplinka, sureagavo V.Tarasovas. „Provincija neegzistuoja, ji irgi gyvena viduje“,– mušdamasis į krūtinę pridūrė.– Niujorke mačiau krūvą provincialų, o šitas erdves visi giria, giria „Beatričės vasarų“ festivalį, nes jis tikrai geras. Jame koncertavo daug mano draugų, tarp jų ir Davidas Geringas“,– sakė V.Tarasovas. Ir atskleidė, kad ne kas kitas, o draugai jį padarė... suvalkiečiu. Su tapytojais Valentinu Antanavičiumi ir Jonu Daniliausku jie artimai draugauja jau daugiau kaip 50 metų. Koncerto metu su jais, dalyvaujančiais „Kalbančios žemės“ plenere, buvo proga dar kartą susitikti.
Giedrimė Didžiapetrienė
Iš kairės į dešinę – Viktoras Paukštelis (fortepijonas) ir Vladimiras Tarasovas (perkusija)
Viktoras Paukštelis (fortepijonas)
Vladimiras Tarasovas (perkusija)
Vido Venslovaičio nuotraukos
Nuskubėjo į buvo dar vienas „Beatričės vasarų“renginys Ilguvoje
Kaip ir kasmet, vėl norėjosi pabūti arčiau Beatričės. Gera buvo matyti didelį būrį saviškių, svečių, panorusių prisiminti arba naujai išgirsti bei pajusti Ilguvos dvaro ir jo žmonių istoriją, pažvelgti į ją plenero dailininkų akimis, priimti į širdį be galo jautrų spektaklio „Mūsų Bėja“ aktorių pasakojimą… Su mumis tarsi dalyvavo ir pati Beatričė, įsitaisiusi rožynėlyje ir besižvalganti iš A. Sutkaus nuotraukų. Akordeono ir birbynės garsai susilieję su paukščiais, kvepiančiom liepom ir palaiminga gamtos tyla atsisveikino iki kitos vasaros Ilguvoje. Čia keletas akimirkų, kurias pagavo V.Venslovaitis.
2022.07.03 LRT laidos "Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite" nuoroda: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000223017/toks-gyvenimas-su-zita-kelmickaite-muzikos-festivaliai-lietuvos-regionuose-vasara-dziaugsmas-ar-galvos-skausmas
Grincevičių Ilguva
Tegul Jūsų muzika pasiekia mūsų širdis!
Ramybės, susikaupimo, geros muzikos ir vėsos valandą, skirtą Sūduvos krašto šviesuoliams ir Sūduvos metams, Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje birželio 26-ąją pradėjo parapijos klebonas kunigas Vytautas Mazirskas, paminėdamas svarbiausius iš čia kilusius šviesuolius. Ir ne tik juos – Ukrainos himnu jis pakvietė pagerbti šios didvyriškos šalies žmones – atkakliai kovojančius ir žuvusius kruvinoje ir nelygioje kovoje už laisvę. Kiti kūriniai – programiniai. Vilniaus universiteto muzikantai – kamerinis orkestras ( meno vadovas ir dirigentas Modestas Jankūnas), trijų chorų – „Gaudeamus“, „Virgo“ ir „Pro Muzica“ (meno vadovė ir dirigentė Rasa Gelgotienė) bei darniai prie choristų prisijungusi prestižinio šakiečių choro „Lituanica“ (meno vadovas ir dirigentas Deividas Kerevičius) kamerinė grupė, puikūs solistai Gunta Gelgotė (sopranas) ir Dainius Puišys (baritonas) leido atitrūkti nuo karo ir buities, nuo įprasto akiai peizažo, nuo kasdienių rūpesčių ir juos nuolat persekiojančio nerimo. Susikaupimo valanda muzikoje ne tik kad neprailgo, jos net buvo mažai,– sunku ar lengva po valandos pakilti iš gelmių, į kurias muzika nugramzdina jausmus ir mintis, priklauso tik nuo to, kokiame gylyje – muzikos ir savęs – nardai. O kad šįkart to atotrūkio nuo realybės buvo tikrai, išdavė ilga tylos pauzė po paskutinių kūrinio garsų. Vadinasi, mes tokie, tokios muzikos mūsų gyvenimams labai reikia. Ir tegul Dievas globoja kunigą Vytautą, kad jis taip gražiai sutinka svečius, kad tiems koncertams atiduoda tiek dūšios – ne veltui šalyje menkai beliko profesionalių muzikantų, nežinančių apie ypatingą Griškabūdžio bažnyčios akustiką. Dėkingumo plojimai buvo skirti visiems atlikėjams, ypač – Deividui Kerevičiui ir jo vadovaujamam chorui. Tokie koncertai skatina chorą ir jo atlikėjus pasitempti, augti ir tobulėti. Ačiū ir sėkmės visiems muzikantams – tegul Jūsų muzika pasiekia mūsų širdis!
Koncerto akimirkos
Vido Venslovaičio nuotraukos
Solistė Guntė GELGOTĖ (sopranas)
Solistas Dainius PUIŠYS (baritonas)
Vilniaus universiteto kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas Modestas JANKŪNAS
G.Faure REQUIEM, op. 48. Atlieka Vilniaus universiteto chorai „Gaudeamus“, „Virgo“ ir „Pro Muzica“ (meno vadovė ir dirigentė Rasa GELGOTIENĖ).
Birželio 26 d., 18 val., Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje – koncertas, skirtas Sūduvos krašto šviesuoliams
Gabriel Fauré „Requiem“ op. 48 – vienas žymiausių šio žanro kūrinių. Pirmą kartą jis buvo atliktas 1888 m. Paryžiaus Šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje. Kūrinys iš kitų requiem (W. A. Mozart, L. Cherubini, G. Verdi, J. Brahms, A. Dvoŕak, B. Britten ir kt.) išsiskiria ypatingu šviesumu, skaidrumu ir faktūros lengvumu, todėl dažnai vadinamas „viltinguoju requiem“. Tradicinė dalis „Dies irae“ (Paskutiniojo teismo diena) pakeista lyrine švelnia, kupina gailestingumo dalimi „Pie Jesu“ (Gerasis Viešpatie, Jėzau), o kūrinio pabaigoje pridėta requiem nebūdinga ciklo dalis „In paradisum“ (Rojuje), kurioje aukštieji balsai tarsi nukelia į dangaus karalystę, šviesų, gėrio ir grožio pasaulį ir suteikia vilties. Filosofiškas ir mistiškas septynių dalių opusas klausytojus užburia savo lyrizmu ir melodingumu. Jo aiškus ir santūrus stilius atspindi skaidrų liūdesį ir melancholiją. Ne veltui G. Fauré laikomas vienu didžiausių prancūziškosios melodijos meistrų.
Melodingumu ir skaidriomis harmonijos spalvomis kerintis kūrinys suteiks vilties šiandieniame pasaulyje. „Šio kūrinio atlikimas dabartinėje situacijoje yra prasmingas tuo, kad galima prisiminti ir pagerbti karo Ukrainoje bei pandemijos aukas ir tikėtis, kad jau netrukus visa tai baigsis.
Šviesi viltis – tai pagrindinė šio kūrinio tema ir idėja“, – mintimis dalijasi Vilniaus universiteto chorų meno vadovė Rasa Gelgotienė.
Šį kartą kūrinys skiriamas Sūduvos krašto šviesuoliams, tiems, kurie jau Dangaus Karalystėje, ir tiems, kurie darbuojasi, kuria – visiems, kurie šviečia.
Kartu su VU chorais “Gaudeamus”, “Virgo”, “Pro musica” (meno vadovė ir dirigentė Rasa Gelgotienė) ir Šakių savivaldybės kultūros centro mišraus choro “Lituanica” kamerine grupe (meno vadovas ir dirigentas Deividas Kerevičius) G. Fauré „Requiem“ op. 48 atliks VU kamerinis orkestras (meno vadovas Modestas Jankūnas), Indrė Pinkevičė (vargonai), Miglė Sakavičiūtė (arfa). Solistai – Gunta Gelgotė (sopranas) ir Dainius Puišys (baritonas). Kūrinį diriguos Rasa Gelgotienė.
Koncerte taip pat išgirsime VU kamerinio orkestro atliekamas XX a. anglų kompozitoriaus Geoffrey Buch (1920 - 1998) “Dvi miniatiūras”: 1. “Lullaby” (Lopšinė), 2. “Promenade” (Promenada). Orkestrui diriguos Modestas Jankūnas.
Viltingas „Requiem“ Sūduvos krašto šviesuoliams
Apie tai, kodėl koncertui pasirinktas Gabriel Faure „Requiem“ ir apie patį „Beatričės vasarų“ festivalį kalbamės su nuolatiniu jo svečiu, bendradarbiu ir talkininku, choro dirigentu, operos solistu, pedagogu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriumi DAINIUMI PUIŠIU.
– Gerbiamas profesoriau, kodėl šiam festivaliui, šiai progai – koncertui, skirtam Sūduvos krašto šviesuoliams, pasirinktas būtent šis kūrinys?
– Todėl, kad jis savo turiniu, pagrindine idėja ir forma puikiai tinka šiai progai bei šiuo metu yra Vilniaus universiteto chorų „Gaudeamus“, „Virgo“ ir „Pro Musica“, kuries vadovauja kolegė Rasa Gelgotienė repertuare. Ji yra visų chorų meno vadovė ir dirigentė. R. Gelgotienės iniciatyva ir sumanymu gimusiam projektui „Klasika visiems“ 2015 metais buvo pasirinktas G. Faure „Requiem“ op. 48 . VU choristai pamilo šį melodingą, lyrišką, muzikos kritikų dar vadinamą „viltinguoju requiem“ opusą. Aš Rasos Gelgotienės buvau pakviestas šiame kūrinyje atlikti solo baritono partiją. Tad kilo mintis savotiškai transformuojant projekto „Klasika visiems“ idėją kūrybos džiaugsmu atliekant šį kūrinį pasidalinti su įvairių Lietuvos regionų publika. Pagrindinė šio projekto mintis ir idėja yra aktyviau skatinti profesionalaus meno ir klasikinių vertybių sklaidą bei plėtoti atlikėjų profesionalų ir pajėgių vietos mėgėjų meno kolektyvų - chorų kūrybinį bendradarbiavimą įvairiuose Lietuvos regionuose. Kad žodis taptų kūnu ir būtų realizuotas, kilo mintis šią idėją pasiūlyti Šakių savivaldybės kultūros centro mišriam chorui „Lituanica“, vadovaujamam Deivido Kerevičiaus. Kiek žinau, Deividas idėją ir kvietimą pasiūlė visam kolektyvui, tačiau pasak jo norinčių ir galinčių, galbūt pajėgesnių choristų, kurie skaito muzikos raštą, turi vienokį ar kitokį muzikinį išsilavinimą ir pakankamą dainavimo chore bei ansambliavimo ir dainavimo su orketsru patirtį, atsirado apie puse kolektyvo. Tad koncerte žada pasirodyti kamerinė, apie 15 choro dainininkų grupė. Kalbant apie patį kūrinį reiktų pasakyti, kad jis palyginti su kitų kompozitorių šio žanro kūriniais yra labiau kamerinis, nėra labai sudėtingas, „įkandamas“ ir gerai pasiruošusiems bei muzikinę medžiagą įsisavinusiems pajėgiems mėgėjams, kokie šiuo atveju ir yra mūsų choristai. Muzikinė kalba ir išraiškos priemonės dvelkia impresionizmo dvasia, neoromantine harmonija, prancūziška stilistika, švelnumu, melodingumu, šviesa, viltimi. Kūrinys tinkantis susikaupimui, rimčiai ir tokiems koncertams kaip šis, ypač sakralioje erdvėje, unikaliosios architektūros ir puikios akustikos Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje, nors puikiai gali skambėti ir skamba įvairiose Lietuvos bei pasaulio koncertų salėse.
– Tik gaila, kad choras „Lituanisca“, repetavęs praktiškai nuo gruodžio mėnesio, šį kūrinį atliks vieną vienintelį kartą – ateinantį sekmadienį, birželio 26 d.
– Šio projekto akumuliatorius yra Vilniaus universiteto kolektyvai. Kad šis kūrinys, inkorporuojant vietos kolektyvą- Šakių savivaldybės kultūros centro mišrų chorą „Lituanica“, talkinant Vilniaus universiteto kameriniam orkestrui (meno vadovas ir dirigentas Modestas Jankūnas), vargoninkei Indrei Pinkevičei, arfininkei Miglei Sakavičiūtei, solistams – Guntai Gelgotei (sopranas) ir Dainiui Puišiui (baritonas) galėtų skambėti šiame festivalyje, esame dėkingi „Beatričės vasarų“ organizatorei ir vadovei Augenijai Kasparevičienei, kuri entuziastingai pritarė ir visomis išgalėmis palaikė pasiūlytą idėją. Žinoma, gaila, kad su choru „Lituanica“ numatytas tik vienas koncertas, bet viskas, kaip paprastai, atsiremia į lėšas. Šiuo atveju koncertą finansuoja festivalis. Kad tai vienintelis koncertas chorui – nuogąstavimas suprantamas, bet jeigu bus finansavimas ateityje, bendrą koncertą visada bus galima pakartoti, juolab kad „Lituanica“ yra aukšto meninio lygio kolektyvas, turi pirmą mėgėjų choro kategoriją. Chorui 2019 m. įteiktas lietuviškasis „Oskaras“ - Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo meno mėgėjų kolektyvų ir jų vadovų nominacija „Aukso paukštė“. Tai yra aukščiausias mėgėjų kolektyvo įvertinimas. Deividas puikiai dirba, nestokoja entuziamos, profesionalumo ir kūrybinių sumanymų. Jam ir jo suburtiems bei vadovaujamiems dainininkams galiu pasakyti tik pačius geriausius ir nuoširdžiausius žodžius. Deivido vadovaujami kolektyvai, tiek Šakių savivaldybės kultūros centro mišrus choras „Lituanica“, tiek Sintautų kultūros centras moterų vokalinis ansamblis „Mozaika“ nėra pilka mėgėjų masė, tai dainininkai pusiau profesionalai, laimintys lauraeto vardus ir apdovanojimus prestižinuose tarptautiniuose chorų ir vokalinių ansamblių konkursuose Lietuvoje, reprezentuojantys Lietuvos chorinį meną ir kultūrą užsienyje. Labai malonu, kad Šakiuose yra tokio aukšto meninio lygio kolektyvai. Dėl to mes ir kreipiamės į tokius chorus kviesdami prisijungti į bendrus projektus, kad jiems taip pat būtų savotiškas akstinas tęsti ir paįvairinti savo meninę veiklą, tobulėti, nes koncertais su orkestru (jų regionuose tiesiog, arba beveik nėra), solistais, atliekant stambios formos oratorinio – kantatinio žanro kūrinius jie pasigirti nelabai gali. Tikimės, kad šis koncertas suteiks visiems (ir atlikėjams, ir publikai) daug malonių akimirkų, emocijų ir patirčių......
– „Beatričės vasarų“ festivalyje, kuris šiais metais vyksta jau dvyliktą kartą, esate dalyvavęs kaip solistas su skirtingomis programomis, kolegomis, įvairiais kameriniais ansambliais bene penkis kartus – ir su „Vilniaus arsenalu“, ir su maestro Virgilijumi Noreika, Joana Gedmintaite, Gintare Skeryte ir muzikologu Viktoriu Gerulaičiu, pianistais Lina Giedraityte ,Vytautu Lukočiumi, Roku Zubovu bei M.K. Čiulionio kvartetu. Užpernai – su Regina Šilinskaite, vargonininke ir pianiste Dalia Jatautaite, aktoriais Gražina Urbonaite ir Dainiumi Svobonu o Šakių rajone, atrodo, koncertavęs net šešis kartus. Kaip vertinate festivalį regiono mastu, ar apie jį žino ne tik šalies muzikai, bet ir platesnis Lietuvos muzikos gerbėjų ratas?
– Taip, Šakiuose ir Šakių rajone esu koncertavęs mažiausiai šešis kartus, o su festivaliu užsimezgė tikra kūrybinė draugystė. Nuolatos palaikome kūrybinius bei organizacinius ryšius su ponia Augenija, vis pasiūlau jai ką nors nauja ar negirdėta, arba ji kreipiasi prašydama patarimo, nuomonės, konsultuojasi dėl įvairių įdėjų ar sumanymų, atlikėjų. Turime sumanymų ir ateičiai.... Apie festivalį esu labai geros nuomonės. Ir ne dėl to, kad manimi pasitiki, kviečia kaip atlikėją ir dažnai mano iniciatyvas paremia, o dėl to, kad festivalis yra labai gerai žinomas Lietuvoje. Gražiai susiformavusi, inteligentiška ir išprususi publika. Festivalis jau turi nuolatinį savo klausytoją, kurių kiekvienais metais gausėja, plečaisi į festivalio koncertus atvykstančios publikos geografija. Malonu, kad yra įvairių projektų, festivalio koncertuose skamba įvairių stilių ir žanrų muzika, nesivaikoma pigaus vienadienio populiarumo. Vertinant tai, kokios programos rengiamos, kokie atlikėjai kviečiami, kad bendradarbiaujama su kitais festivaliais, su kitais koncertų organizatoriais, pasikeičiama svečiais, atlikėjais iš užsienio, kad jie galėtų atvykti į Šakius, man labai svarbu kaip profesionalui. Dar vienas išskirtinis festivalio bruožas - koncertinės erdvės. Tai nuostabūs, atrestauruoti, prikelti naujam gyvenimui, išpuoselėti ir įveiklinti Šakių krašto Zyplių, Gelgaudiškio dvarai ir nuostabios Griškabūdžio, Ilguvos, Sintautų bažnyčios. Nenoriu giedoti labai didelių ditirambų, nes visi stengiasi, festivalių Lietuvoje yra labai daug ir įdomių. Ir tai labai gerai, nes kultūros niekada nebus per daug. Bet manau, kad Sūduvos krašte tai vienas iš rimčiausių, profesionaliausių ir sėkmingiausiai organizuojamų renginių, kuris jau tikrai turi gerą vardą visomis prasmėmis. Ir nereikia manyti (kaip kartais tenka išgirsti), kad periferijoje žmonės kitokie, kad jiems nieko nereikia, tuo labiau kultūros ir meno renginių. Atvirkščiai, ten kartais šia prasme net yra geriau nei didmiesčiuose, įdomiau, atviriau ir nuoširdžiau. Žmonės labai gerai supranta muziką ir yra labai pasiilgę dvasinio peno bei profesionalaus įvairių žanrų meno. Juk mes visi, kaip sakoma, kelinta karta nuo žagrės, o aš apie žagrę, Lietuvą, ją mylinčius bei branginančius Lietuvos žmones galvoju pagarbiai ir labai gerai...
Dirigentas V. Kaliūnas: „Dvorak kūrinys dar niekur taip ypatingai neskambėjo“
Festivalio pradžią Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje birželio 10-ąją galingu, aukščiausio lygio koncertu, atlikdamas kompozitorių A. Mikoliūno, A. Dvorak bei B.Smetanos kūrinius, paskelbė Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), diriguojamas Vilmanto Kaliūno.
Orkestras jau žinojo, kad Griškabūdžio bažnyčioje kūriniai suskambės puikiai – nuo pat pirmojo festivalio koncerto sakrali bažnyčios erdvė garsėja ypatinga akustika. Nerimo virpulys pakeliui nebent neapleido tik dirigento V. Kaliūno ir viso pasaulio koncertų scenose žinomo violončelininko Davido Geringo – jų koncertas Griškabūdyje buvo pirmasis.
Tačiau, braukdamas prakaitą po paskutinių akordų ir klausytojams prapliupus gausiais aplodismentais, lydimais šūksnių BRAVO, pasitenkinimo neslėpė nė vienas muzikantas. Ir pažadėjo sugrįžti.
(Vido Venslovaičio nuotr.)
Paklaustas po koncerto, kad turbūt A.Dvorak niekada taip gerai neskambėjo kaip Griškabūdžio bažnyčioje, dirigentas Vilmantas Kaliūnas pripažino, kad „tikrai niekur“. „Buvo nuostabu. Paprasčiausiai nuostabu. Aš čia pirmą kartą. Ir taip nuostabu! Toks malonumas! Atrodė, kad maudėmės jūroje, muzikos jūroje išsimaudėm ir pajaunėjom!“.
Dėkodamas dirigentui už puikų koncertą, Griškabūdžio parapijos klebonas kunigas Vytautas Mazirskas pripažino, kad taip besišypsančio dirigento jam sutikti dar neteko.
Birželio 10 dieną Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje – muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ atidarymas.
Interviu su festivalio koncertų vedėja Juste JANKAUSKAITE.
Birželis Šakių krašto žmonėms ir jų svečiams žada muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ pradžią. Tai dvyliktus metus vykstantis profesionaliosios muzikos renginių ciklas, savo pavadinimu primenantis Lietuvos lakštingalą, mūsų kraštietę dainininkę Beatričę Grincevičiūtę. Daugelis klausia, kodėl „Beatričės vasaros“ ? Kodėl ne rudenys, ne žiemos? Ilguvos dvare, ant aukšto Nemuno kranto prabėgo Beatričės vaikystė, o ryškiausi vaikystės prisiminimai dažnai susiję su vasara…
Festivalis muzikos mylėtojus pakvies į aštuonis koncertus, jie vyks gražiausiuose Šakių krašto paveldo objektuose, kuriuose gražiai dera muzika, architektūra, gamta ir... ypatinga tų vietovių aura. Šių metų festivalis akcentuos Sūduvos metus. Festivalio programa įvairi savo žanrine tematika, patraukli įvairios muzikos mėgėjams, tačiau nenutolsta nuo profesionaliosios muzikos, klasikos, šiuolaikinių autorių.
Festivalį birželio 10 d. tradiciškai pradės simfoninė muzika Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Festivalio atidarymo svečias – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir violončelininkas David‘as Geringas. Žiūrovai turės malonią progą išgirsti vieną brandžiausių Lietuvos orkestrų su charizmatiškuoju batutos meistru dirigentu V. Kaliūnu ir pasaulinio lygio violončelės virtuozą. Sūduvos krašto kultūros šviesuolių atminimui toje pačioje bažnyčioje skambės G. Faure „Requiem“, kurį atliks Vilniaus universiteto chorai ir kamerinis orkestas bei solistai D. Puišys ir G. Gelgotė. Kūrinys ir muzika labai melodingi ir šviesūs – prancūziškas romantizmas...
Platesnė, kartu ir edukacinė programa numatyta „Beatričės piknike“ Ilguvoje, kadaise buvusioje Europos menininkų mekoje. Dabar grįšime į ją įvairių formų prisiminimais. Festivalio žiūrovų lauks įdomi programa, kur lankytojai galės rinktis, kuris susitikimas piknike jiems įdomiausias. Teatras, muzika ,fotografija ar tiesiog užburiantis apylinkių vaizdas nuo aukšto Nemuno kranto. Vaišinsimės grybukais, keptais pagal šio dvaro šeimininkių receptą, nes koks piknikas be vaišių...
Šių metų svečias pianistas Jean‘as-Marc‘as Luisada iš Prancūzijos, garsėjantis kaip fortepijono poetas, pasižymintis išskirtine gracija ir netikėtomis interpretacijomis, pakvies į koncertą Gelgaudiškio dvare, kur skambės W. A. Mozart‘o, J. Brahms‘o, F. Chopin‘o, R. Wagner‘io, G. Mahler‘ io, G. Gershwin‘o kūriniai, palydėti vaizdais. Sakoma, kad šis pianistas groja publikos sielai. Kviečiame tą patirti.
Karo metais sugriautos senosios Sudargo bažnyčios erdvė, išlikę jos griuvėsių fragmentai turi nepakartojamą aurą, todėl čia visuomet gausu festivalio klausytojų. Šiemet čia susitiksime su aktoriais ir dainininkais Lina Rastokaite ir Jokūbu Bareikiu muzikinėje programoje „Holivudo žvaigždės“, kurioje skambės gražiausi populiariausių Holivudo filmų muzikos kūriniai. Atlikėjai pasidalins ir įdomiausiais faktais iš kino istorijos. Šis koncertas skirtas visiems, pasiilgusiems gyvo, kokybiško, energingo ir pozityvaus muzikinio pasirodymo!
Net trys festivalio renginiai vyks Zyplių dvare. Turėsime galimybę išgirsti vyrų vokalinio ansamblio „Quorum“ programą, skirtą kažkada čia gyvenusiai ir kūrusiai gausiai žydų bendruomenei prisiminti. Kūriniai skambės hebrajų ir jidiš kalbomis. Ansamblio dainininkų neriboja instrumentai, nes vieninteliai jiems reikalingi instrumentai yra jų balsai. Savo balsais vyrai sukuria visus instrumentus, net mušamuosius! Šakių klausytojai jau turėjo progą tuo įsitikinti.
„Barokiniai gobelenai“ – tai muzikinis įvykis, kuriame susitiks barokinė muzika ir šiuolaikinė improvizacija – įspūdingasis pianistas ir dailininkas Viktoras Paukštelis ir džiazo meistras Vladimir‘as Tarasov‘as. Perkusijos meistro paliesti instrumentai suskamba kaip orkestras, klasikinėje scenoje tokia dviejų meno šakų sintezė neturi analogų. Maloniai kviečiame tuo įsitikinti.
Festivalio baigiamasis koncertas vėl Zypliuose! Unikalus kontrabosų orkestras, suburtas šio instrumento puoselėtojo Donato Bagursko, nepaliks abejingų. Kontrabosai atliks instrumentinius kūrinius ir palydės vokalinius. Koncerte dainuos pagrindinius vaidmenis įvairiuose Europos operos teatruose atliekanti Lietuvos scenose rečiau matoma ir labai laukiama Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas). Maloniai kviečiame palydėti vasarą ir festivalį.
Už galimybę surengti festivalį organizatoriai dėkingi Lietuvos kultūros tarybai, Šakių rajono savivaldybei, Šakių krašto verslo įmonėms ir atskiriems žmonėms, suprantantiems profesionalaus meno savo krašte svarbą ir remiantiems festivalį.
Visiems gražios, turiningos vasaros ir įdomių susitikimų su muzika!
FESTIVALIO PROGRAMA
Birželio 10 d., 18 val. Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčiaAtlikėjai:
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas, koncerto dirigentas Vilmantas Kaliūnas) ir violončelininkas David Geringas.
Programoje:
A.Mikaliūnas, A.Dvorak, B.Smetana
Birželio 26 d., 18 val. Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia
Atlikėjai:
Vilniaus universiteto chorai „GAUDEAMUS“, „VIRGO“, „PRO MUSICA“ (meno vadovė ir dirigentė Rasa Gelgotienė)
Vilniaus universiteto kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Modestas Jankūnas)
Šakių kultūros centro choras „LITUANICA“ (vadovas Deividas Kerevičius)
Solistai:
Dainius Puišys (baritonas), Gunta Gelgotė (sopranas)
Dirigentai:
Rasa Gelgotienė, Modestas Jankūnas
Programoje:
Gabriel Faure „Requem”, op. 48.
Liepos 3 d., 16 val. Ilguvos dvaras BEATRIČĖS PIKNIKAS
Programoje:
16 val. Ekskursija po Ilguvos dvaro ir bažnyčios kompleksą
17 val. Spektaklis „MŪSŲ BĖJA“ (režisierė Eglė Tulevičiūtė)
18.30 val. Koncertinės programa „GAUBLIO SIUITA“,
Tadas Motiečius (akordeonas), Vytautas Kiminius (birbynė)
Renginys nemokamas
Liepos 17 d., 18 val. Gelgaudiškio dvaras
Atlikėjai:
Jean-Marc Luisada (fortepijonas, Prancūzija)
Programoje:
W.A. Mozart, J. Brams, F. Chopin, R. Wagner, G. Mahler, G. Gershwin
Liepos 31 d., 18 val. Zyplių dvaras
Atlikėjai:
Vyrų vokalinis ansamblis „QUORUM“
Skiriama Sūduvos metams ir čia gyvenusios, dirbusios ir kūrusios žydų bendruomenės atminimui.
Programoje:
Pasaulietinės, liaudies dainos bei giesmės jidiš ir hebrajų kalbomis.
Rugpjūčio 7 d., 18 val. Zyplių dvaras BAROKINIAI GOBELENAI
Atlikėjai:
Viktoras Paukštelis (fortepijonas), Vladimir Tarasov (perkusija)
Programoje:
J. S. Bach, D. Scarlatti, J. P. Rameau kūriniai, kuriuos apjungs šiuolaikinė improvizacija.
Rugpjūčio 14 d., 18 val. Sudargo buvusios bažnyčios vieta (miestelio centre) HOLIVUDO ŽVAIGŽDĖS
Atlikėjai:
Jokūbas Bareikis (vokalas), Lina Rastokaitė (vokalas), Kostas Balčiūnas (gitara), Martynas Garbačas (bosinė gitara), Mindaugas Stundža (perkusija), Vytis Smolskas (klavišiniai)
Rugpjūčio 28 val., 18 val. Zyplių dvaras ROMANAS SU KONTRABOSU
Atlikėjai:
Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas)
Kontrabosų orkestras (vadovas Bagurskas)
Programoje:
Gabriel Faure, Reynaldo Hahn, Manuel de Falla, Astor Piazzolla, Edward J. „Eddie“ Cooley–Otis Blackwell, Christian Gentet, Linas Rimša, Donatas Bagurskas ir kt.
Bilietus į koncertus galima įsigyti https://ticketmarket.lt, Šakių kultūros centro bilietų kasoje ir prieš valandą koncertų vietose.
Linkime visiems gražios ir turiningos viešnagės Šakių krašte ir įdomių susitikimų su muzika!
Koncertai
2022 m. birželis - rugpjūtis
Festivalio pradžios koncertas
Atlikėjai:
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas, (dirigentas Vilmantas Kaliūnas)
DAVID GERINGAS (violončelė)
Programoje:
A.Mikoliūnas, A.Dvorak, B.Smetana
Gabriel Fauré „Requiem“ op. 48
Atlikėjai:
VILNIAUS UNIVERSITETO CHORAI “GAUDEAMUS“, „VIRGO“, „PRO MUSICA“ (meno vadovė ir dirigentė Rasa Gelgotienė)
VILNIAUS UNIVERSITETO KAMERINIS ORKESTRAS (meno vadovas ir dirigentas Modestas Jankūnas)
ŠAKIŲ KULTŪROS CENTRO CHORAS „LITUANICA“(vadovas Deividas Kerevičius)
DAINIUS PUIŠYS (baritonas)
GUNTA GELGOTĖ (sopranas)
RASA GELGOTIENĖ (dirigentė)
MODESTAS JANKŪNAS (dirigentas)
Programoje:
Gabriel Fauré „Requiem“ op. 48, skirta Sūduvos krašto šviesuoliams
Beatričės piknikas
Atlikėjai:
TADAS MOTIEČIUS (AKORDEONAS)
VYTAUTAS KIMINIUS (BIRBYNĖ)
Programoje:
16 val. EKSKURSIJA PO ILGUVOS DVARO IR BAŽNYČIOS KOMPLEKSĄ ANTANO SUTKAUS FOTOGRAFIJŲ PARODA, SKIRTA B.GRINCEVIČIŪTEI
17 val. SPEKTAKLIS „MŪSŲ BĖJA“, REŽ. EGLĖ TULEVIČIŪTĖ
18.30 val. koncertinė programa „GAUBLIO SIUITA“
Jean-Marc Luisada
Atlikėjai:
JEAN-MARC LUISADA (fortepijonas, Prancūzija)
Programoje:
W.A.Mozart, J.Brahms, F.Chopin, R.Wagner, G.Mahler, G. Gershwin
Vyrų vokalinis ansamblis „QUORUM“
Atlikėjai:
VYRŲ VOKALINIS ANSAMBLIS „QUORUM“
Skiriama Sūduvos metams ir kažkada čia gyvenusios, dirbusios ir kūrusios gausios žydų bendruomenės atminimui.
Programoje:
Pasaulietinės bei liaudies dainos jidiš – šnekamąja žydų kalba,
religinės giesmės hebrajų kalba
Barokiniai gobelenai
Atlikėjai:
VIKTORAS PAUKŠTELIS (fortepijonas)
VLADIMIR TARASOV (perkusija)
Programoje:
J.S.Bach, D. Scarlatti, J.P. Rameau kūriniai, kuriuos apjungs šiuolaikinė improvizacija.
Holivudo žvaigždės
Atlikėjai:
JOKŪBAS BAREIKIS (vokalas)
LINA RASTOKAITĖ (vokalas)
KOSTAS BALČIŪNAS – gitara
MARTYNAS GARBAČAS - bosinė gitara
MINDAUGAS STUNDŽIA – perkusija
VYTIS SMOLSKAS - klavišiniai
Romanas su kontrabosu
Atlikėjai:
IEVA PRUDNIKOVAITĖ (mecosopranas)
KONTRABOSŲ ORKESTRAS (meno vadovas Donatas Bagurskas)
DAINIUS RUDVALIS
DONATAS BUTKEVIČIUS
AUGUSTINAS TREZNICKAS
GEDIMINAS ZAMULSKIS
ROKAS STUNŽĖNAS
VINCAS BAČIUS
AUŠVYDAS KRIŠČIŪNAS
SAMANTA IGNATJEVA
VILIUS SENŪTA
Programoje:
David Anderson, Claudio Monteverdi, Gabriel Fauré, Gregorio Allegri Reynaldo Hahn, Manuel de Falla, Astor Piazzolla, Christian Gentet, Linas Rimša, Donatas Bagurskas ir kt.
Festivalį dalinai finansuoja
Festivalio rėmėjai
Informaciniai rėmėjai
Festivalio partneriai ir draugai
