Beatričės vasaros

Prieš tris savaites nuaidėję magiški ir siautulingi Vladimiro Tarasovo kvarteto atliekamos džiazo muzikos akordai skelbė keturioliktojo muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ pabaigą. Turtingas, muzikinius horizontus praplečiantis ir naujus patyrimus dovanojęs muzikinis sezonas festivalio organizatoriams neleidžia nei sekundei atsipūsti – kitąmet laukia apvalesnė sukaktis. Tiek projekto vadovės pareigas antrus metus einanti Eglė Plančiūnienė, tiek festivalio idėjos autorė bei ilgametė puoselėtoja Augenija Kasparevičienė vienbalsiai sako, jog tai solidi atkarpa ir gana aiškus įrodymas, kad profesionaliosios kultūros žmonėms Šakiuose tikrai reikia.
„Beatričės vasaros“ – jau tikriausiai seniai nebėra tik muzikos festivalis šakiečiams. Kasmet festivalio renginiai sulaukia vis daugiau iš kitur atvykstančių klausytojų susidomėjimo. „Nežinia, ar jie mus atranda per festivalyje koncertuojančius atlikėjus, o gal pritraukia mūsų paveldo objektai, bet tarp savų, jau pažįstamų veidų, visada smagu matyti naujus klausytojus, išgirsti jų įžvalgas“,- sako A. Kasparevičienė. Iš tiesų, per keturiolika festivalio gyvavimo metų jau galima „pasiauginti“ klausytoją, atveriant jam klasikinės, instrumentinės ir vokalinės muzikos grožį, parodant kitų šalių kultūras. Šiųmetis festivalis buvo paruošęs septynis koncertus, vienas renginys buvo nemokamas ir dovanojo kitokio formato renginio žavesį. Piknikas Ilguvoje, kurioje vasaras leisdavo ir lakštingala Beatričė Grincevičiūtė, jau tampa neatsiejama festivalio dalimi, kai maistas, bendravimas, puikiai dera su muzika, specialistų pranešimais ir kultūra pačia plačiausia prasme. Kiti programos renginiai subalansuoti įnoringiausiam skoniui, nebijant užsienietiškų prieskonių. „Labai jaukus ir šiltas „Sugrįžimų“ vakaras, kai turi galimybę išgirsti ir pamatyti savo krašto talentingiausius jaunus žmones, kuriančius Lietuvoje ir užsienyje. Džiaugiuosi, kad ši tradicija vėl atgyja“,- mintimis dalijasi A. Kasparevičienė ir nebijo įvardinti, kad  festivalio kartelė pakelta labai aukštai. Jos nebesinori nuleisti, o atvirkščiai – kasmet drąsiai nerti į vis naujus meninius ieškojimus.
Kad Šakiai turi tokį festivalį, kai aplink Lietuvoje dešimtmečius organizuoti festivaliai vis paskelbia apie gyvavimo pabaigą, yra privilegija ir garbės reikalas. „Po šių metų festivalio mintis man viena: nesvarbu geografinė vietovė – gal ir esame pakraštys, galbūt dažnai pavadinami provincija, tačiau esame verti to, kas žmonėms pasiekiama Vilniuje ar kitų miestų didžiosiose koncertų salėse. Mūsų auditorija yra verta pačių geriausių atlikėjų, aukščiausio profesionalumo muzikos“,- įsitikinusi projekto vadovė E. Plančiūnienė. Ji džiaugiasi, kad šalia lietuviško žvaigždyno vertingais prieskoniais festivalį praturtino užsienio atlikėjai iš Sakartvelo ir Kubos. „Ko verta vien visame pasaulyje garsaus smuikininko Sergej Krylov viešnagė! Tai praplečia muzikinius kiekvieno klaustojo horizontus“,- kalba E. Plančiūnienė ir grįžta prie pačios festivalio esmės ir tikslo – palaikyti profesionaliąją kultūrą rajone. „Dėl to jį ir kuria visi rajono kultūros žmonės, tie, kuriems tai rūpi, kurie tiki idėja. Kiekvienas prisidėjimas –  nuo rėmėjų iki darbščių kultūros centro, jo padalinių žmonių rankų lemia kaip plauks festivalio laivas – jei kuri nors grandis atsisakytų darbuotis, jis tikrai susvyruotų, todėl begalinis dėkingumas jiems“,- tęsia ji.
Žinoma, smagu retkarčiais išvažiuoti pasižmonėti, pasisemti kultūros į kitus miestus ar šalis, tačiau tam reikia atrasti laiko, susiplanuoti kitus resursus, o „Beatričės festivalis“ kultūrą siūlo čia pat – gražiausiuose rajono kultūros paveldo objektuose, bažnyčiose. Kad koncertų kaina vis dar lieka sąlyginai nedidelė, labiausiai prisideda Lietuvos kultūros taryba, Šakių rajono savivaldybė, generalinis rėmėjas UAB „Gubelė“, kiti dosnūs rėmėjai. Paramos dėka koncertai tampa įperkami kiekvienam. Be to, rėmėjais organizatoriai laiko ir kiekvieną koncerto žiūrovą, nes festivalis vyko ir vyksta, nes jie ateina ir klauso. Publikai komplimentus žarsto ir atvykstantys atlikėjai, jie giria ypatingą Zanavykijos atmosferą, ir dažnai  užkulisiuose prasitaria norį ateityje sugrįžti.
Organizatoriai dar tiksliai neišduoda, kas žiūrovų lauks kitąmet, kai lakštingalos suoks penkioliktąjį kartą. Prasitaria, kad vis pasidairoma ir naujų vietų koncertams, o kad bus ieškoma gylio – abejonių nekyla. „Ieškosime kaip dar galima praturtinti klausytojų patirtis. Norime, kad kuo daugiau žmonių įsidrąsintų patirti „rimtosios“ muzikos žavesį, pažintų džiaugsmingą bei intriguojančią klasikinės muzikos pusę, kaskart vis atrasdami naujas meilės muzikai formas“,- sako renginio organizatorės.

Festivalį organizuoja asociacija „Zanavykų seimelis“, iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Šakių rajono savivaldybė, privatūs rėmėjai.

Muzikos festivalis „Beatričės vasaros“ jau keturioliktą kartą kviečia klausytojus tapti bemaž tris mėnesius truksiančios profesionaliosios muzikos kelionės dalimi. Kur slypi šio festivalio tęstinumo paslaptis? Jo organizatoriai kasmet stengiasi meistriškai naviguoti tarp skirtingų muzikos žanrų, šalių ir net žemynų, kad klausytojas kasmet praturtėtų naujomis patirtimis, mėgautųsi sugriautų stereotipų ir netikėtų muzikinių atradimų džiaugsmu.

Nepasiklysti išoriniame blizgesyje ir kaskart naujai ieškoti matymo kampo, kuris festivalį, lyg kokį deimantą, parodo vis kitoje šviesoje – su tokiomis mintimis festivalio „Beatričės vasaros“ organizatoriai dėlioja muzikinę programą. Tam pasitarnauja tiek ilgametė darbo kultūriniuose baruose patirtis, tiek glaudūs profesinės draugystės tiltai Lietuvoje ir pasaulyje.

Šiųmetėje festivalio programoje – septyni koncertai, pakviesiantys užsukti į vietas, kurios per laiką tapo savos festivalio gerbėjams ir visada ką nors nematerialaus lauktuvių įdeda tiems, kurie turtingą Šakių kraštą tik pradeda atrasti.

Tradiciškai festivalio pradžios koncertas birželio 7 d. pravers vieno unikaliausių sakralinių pastatų Lietuvoje – Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios duris. Už jų lauks įspūdingas operos žvaigždės Edgaro Montvido solinis rečitalis. Nors pats kilęs iš Kybartų, tačiau solistas retas svečias Suvalkijoje. Todėl didelė garbė, kad „Beatričės vasaros“ publika bus viena pirmųjų, išgirsiančių išskirtinę programą: kartu su žymiausiu R. Schumanno dainų ciklu „Poeto meilė“, S. Barberio ir I. Novello dainomis koncerte skambės ir įspūdinga pasaulinė premjera – specialiai E. Montvidui parašytas Niujorke gyvenančios Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Žibuoklės Martinaitytės vokalinis ciklas „Gijos“. Koncerte E. Montvidui akompanuos charizmatiškas jaunosios kartos pianistas Justas Čeponis.

Toje pat bažnytėlėje bus surengtas ir antrasis, ne ką mažiau įspūdingas festivalio koncertas. Tai koncertas pasiilgusiems romantiškos atmosferos, kurią sukurs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Modestas Pitrėno vadovaujamas ir diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Maxo Brucho Koncerto smuikui ir orkestrui solo partiją grieš pripažintas smuikininkas Sergejus Krylovas, už išskirtinį meistriškumą įvertintas tarptautiniais apdovanojimais ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos įsteigtu I laipsnio garbės ženklu „Tarnauju muzikai“.

Tie, kurie festivalio nepraleidžia nė vienais metais, turbūt puikiai atsimena, jog prieš bemaž ketverius metus teko klausyti Sakartvelo šalies dainininkų – Tbilisio operos ir baleto teatro vyrų an­samblio „Suliko“. Šiemet talentingieji artistai sugrįžta į Zyplių dvarą su plačiu ir turtingu repertuaru – nuo klasikinių operos, chorinių kūrinių iki liaudies dainų.

Jau tampa smagia tradicija įpusėjus festivaliui susitikti Ilguvoje. Čia esančiame dvare keletą savo vaikystės metų praleido ir Beatričė Grincevičiūtė. Todėl kasmet festivalio gerbėjai kviečiami į „Beatričės pikniką“. Neeilinis ir aristokratiškas privilegijas menantis formatas, kai muzika, menas praturtinami gurmaniškais akcentais, bendravimu tiesiog ant žolės. Gomuriu pasirūpins visada nustebinti pasiruošęs „Kuchmistrų“ kolektyvas, o muzikinę programą piknikautojams parengė taip pat festivalio gerbėjams jau pažįstamas charizmatiškasis kompozitorius, gitaristas Chrisas Ruebensas. Jis kartu su kolegomis – akordeonistu Nerijumi Bakula bei smuikininku Tadu Dešuku – pakvies pažinti pasaulį, slypintį už kadro. Jei smalsu, kokia istorija susidėlios iš P. Almadovaro, E. Kusturicos, S. Spielbergo, brolių Coenų ir kt. filmų muzikos, būtinai apsilankykite!

Vasarai nokstant kas gali būti geriau nei pietietiška fiesta? Melodingi ir ritmiški kaip vėjelis palmių viršūnėse – šeši dainininkai iš Kubos, kurių venomis teka salsa. Jų muzika širdį užlieja džiaugsmu, kūną – energija, o veide – garantuota šypsena. „Vocal Sampling“ kolektyvą įtakingiausi leidiniai tituluoja „balso iliuzionistais“, „euforijos kūrėjais“, „muzikos magijos meistrais“, o mes linkime rugpjūčio 10 d. visa tai patirti Šakių evangelikų liuteronų bažnyčioje!

Kitas skrupulingai planuotas ir labai laukiamas „Sugrįžimų“ koncertas, tikimės, taps kasmetiniu, nes daug talentingų muzikantų, kūrėjų, atlikėjų iš mūsų krašto pasklidę po pasaulį džiugina savo talentu, pelno apdovanojimus ir pripažinimą. Jais pasidžiaugti Zyplių dvare rugpjūčio 18 d. turėsime progą ir mes. Laukia turtingas potyriais ir jaukus vakaras – savi saviems. Tą dieną be skubos siūlome apsilankyti tradicinio tarptautinio dailininkų plenero „Kalbanti žemė“ parodoje, vėliau skirti laiko režisieriaus Ado Burkšaičio trumpametražių filmų peržiūrai bei pokalbiui su juo, o vakarą vainikuos Aurelijos Stasiulytės (mecosopranas) ir Justino Kauno (smuikas) koncertas. Jiems fortepijonu akompanuos jaunosios kartos pianistė, Justino bičiulė iš Belgijos Marie François.

O pati festivalio pabaiga, kaip ir priklauso, bus su būgnais ir fanfaromis beveik pačia tikriausia šių žodžių prasme. Kas bent kartą savomis akimis regėjo ir girdėjo būgnų bei perkusijos meistrą Vladimirą Tarasovą, žino, kad tai menininkas, kuriantis savo paties žanrą, o ne realizuojantis kilusias idėjas konkretaus stiliaus rėmuose. Todėl galite tik įsivaizduoti, kas laukia, kai jis į sceną žengs kartu su talento ir beprotiškų idėjų nestokojančiais bičiuliais – saksofonininku Vytautu Labučiu, kontrabosininku Gediminu Stepanavičiumi ir trimitininku Mindaugu Vadokliu. V. Tarasovas smagiai užsiminė, kad festivalio pabaigoje prognozuojamas tikrų tikriausias viesulas, nublokšiantis šalin bet kokius kasdienius rūpesčius. Tai bus ausis ir akis prikaustantis pasirodymas.

Festivalio projekto vadovė Eglė Plančiūnienė ir festivalio siela Augenija Kasparevičienė viliasi, kad bus pamaloninta kiekvieno ausis ir širdis: „Festivalis kasmet lieka ir ištikimas savo pirminei idėjai – puoselėti profesionaliosios muzikos tradicijas mūsų krašte ir vis atsiskleidžia naujomis spalvomis, kviesdamas iš jo išsinešti ką nors ypatingo. Vertiname savo krašto žmonių indėlį ir paramą organizuojant jį, mylime kiekvieną į koncertą atėjusį žmogų, džiaugiamės, kai lankytojams galime pasiūlyti aukščiausio lygio profesionalų koncertus, o kartu raginame iš naujo atrasti mūsų paveldo objektus, kuriuose visada gražiai sudera muzika, architektūra, gamta ir bendravimas.“

Festivalio koncertai šiemet vyks nuo birželio 7 d. iki rugpjūčio 25 d. Kitaip nei ankstesniais metais – koncertai suplanuoti penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.

Festivalį organizuoja asociacija „Zanavykų seimelis“, iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Šakių rajono savivaldybė, Šakių rajono verslo ir žemės ūkio įmonės, privatūs asmenys. Generalinis festivalio rėmėjas – UAB „Gulbelė“.

 

Renginio organizatoriai

Nors prieš mėnesį Zyplių dvare nuaidėjo paskutiniai tryliktojo profesionaliosios muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ akordai, organizatoriai visiškai rimtai patikina, kad jau dabar ruošiamasi kitai vasarai. O kol atiduodamos ataskaitos, jau šį mėnesį bus pateikta ir nauja projekto paraiška Kultūros tarybai, vyksta intensyvus dialogas dėl kitų metų programos. Pastaroji bus dosni pačių garsiausių muzikos padangės vardų, bet intriga, ką žiūrovas išvys keturioliktajame festivalyje, lai pasilieka…

Derliumi juk visada labiausiai džiaugiamasi rudenį, todėl tiek krikštą kaip šio festivalio projekto vadovė šią vasarą patyrusi Eglė Plančiūnienė, tiek šio festivalio idėjos autorė bei ilgametė puoselėtoja Augenija Kasparevičienė praėjusį muzikinį sezoną vertina per savo matymo prizmę.

„Lyginant su pačia festivalio pradžia, festivalis tikrai užaugo. Tapo mūsų krašto neatsiejama tradicija. Pradėdami nekūrėme strategijos, kiek ilgai festivalis gyvuos, matėme tik pagrindinę ašį – greta regioninio lygio kultūros renginių norėjome profesionaliosios muzikos. Pradžia buvo sunki, bet Kultūros taryba mūsų idėjai pritarė ir viskas palengva judėjo pirmyn. Kad tai tęsis tiek metų, tada nebūčiau pagalvojusi…“ – prisipažįsta A. Kasparevičienė ir prasitaria, kad, net ir pasitraukus iš kultūrinių darbinių barų, festivalis, jo turinys, prestižas jai rūpi ir dar ilgai rūpės.

Šiemet pirmą kartą prie projekto vadovės vairo stojusi E. Plančiūnienė atvirai kalba, kad vasara jai buvusi intensyvi: „Atrodo, kad kiekvienam renginiui atiduota 110 procentų savo energijos ir resursų, stengtasi suvaldyti kūrybinius, finansinius ir užkulisių procesus ir daugiau mažiau, manau, pavyko. Devyni koncertai, nors ir pasiskirstė per vasaros savaitgalius, reikia prisiminti, kad paraleliai juk vyko dar ir kitas kultūrinis gyvenimas, be to, vasara, atostogos, asmeninės žmonių šventės, todėl pagrindinis iššūkis rengiant tokio masto festivalius regionuose, sakyčiau, yra auditorija. Todėl visada išlieka uždavinys – kaip ją pasiekti platesnę ar gausesnę. Taip norėtųsi tiek geografiškai plačiau užgriebti, tiek ir vietinės publikos gretas praplėsti. Tačiau nors įspūdingų anšlagų šiemet nebuvo, koncertams parinktos erdvės nebuvo pustuštės – tas labai džiugina.“

Įvardinusi vieną iš uždavinių ateičiai, ji sako, kad antrasis galėtų būti dar spartesnis ėjimasį gylį: „Galbūt geriau mažiau, bet tikrai išskirtinių, įspūdingų, profesionalių koncertų, apie kuriuos pasklistų garsas plačiau ir iš anksto – taip kiekvienas norintis galėtų susiplanuoti juose dalyvauti.“

Ir nors tikriausiai kiekvienas aktyvesnis festivalio lankytojas turi savąjį praėjusio festivalio koncertą – favoritą, organizatoriai sako, jog dėliojant programą bandoma pajusti tiek publikos skonį, tiek pasiūlyti „nišinių koncertų“, praplečiančių muzikos suvokimo ribas, pakylėjančių virš kasdienybės.

„Kartais užtenka reto, bet labai reikšmingo komentaro po koncerto, kad suprastum, jog buvo verta stengtis“, – sako projekto vadovė E. Plančiūnienė ir prisiminė tokio sulaukusi būtent po Tord Gustavsen pasirodymo – žmogus prisipažino dar visą savaitę vaikščiojo paskendęs svečio sukurtoje emocijoje.

„Jei po koncerto driekiasi emocijų šleifas bent tą vakarą, gal kelias dienas ar bent valandą, manau, kad renginį galima laikyti pavykusiu, ir tada viskas, ką darai vardan festivalio, atrodo prasminga“, – kalba E. Plančiūnienė.

Kalbėdamos apie iššūkius, tiek projekto vadovė, tiek A. Kasparevičienė vienbalsiai įvardina tą patį – finansinį aspektą. Galima popieriuje sudėlioti aukščiausio lygio programą, bet jei neturi finansų šiai idėjai įgyvendinti, esi akligatvyje, todėl festivalis gyvuoja Lietuvos kultūros tarybos, savivaldybės prisidėjimo bei vietinių įmonių, ūkininkų ir verslininkų kurstomas.

„Be jų paramos, apskritai festivalis neturėtų galimybės vykti, nes tik surinktos paramos dėka koncertai tampa įperkami kiekvienam. Be to, rėmėjais laikome ir kiekvieną koncerto žiūrovą, juk jei ne jie, argi festivalis apskritai turėtų prasmę! – kalba E. Plančiūnienė ir pasidžiaugia tais, kurie daug triūsia užkulisyje, – visais festivalio talkininkais, ypač Šakių kultūros centro ir jo padalinių žmonių patikimais pečiais, ir priduria: – Juk festivalis neturi savo namų, koncertai vyksta vis kitame paveldo objekte. Kiek geranoriškų žmonių iš atskirų bendruomenių, seniūnijų prisideda, kad renginiai būtų sklandūs, svetingi ir patogūs! Ačiū jiems!“

Ko galima tikėtis keturioliktajame festivalyje? Organizatoriai prasitaria, kad dairomasi naujų erdvių koncertams, ir jau galima sakyti, kad rankomis sukirsta su žymiausiais Lietuvos profesionaliosios muzikos atlikėjais. Jie kitąmet tikrai papuoš „Beatričės vasaros“ festivalį savo talentu ir dovanos išskirtinę progą būti to liudininkais. Be to, ir toliau organizatoriai stengsis plėsti žmonių muzikinius horizontus, nepaliekant paraštėje ir tų, kuriems prie širdies kiek lengvesnis žanras, juk svarbiausia likti ištikimiems kertinei idėjai – būti profesionaliosios muzikos festivaliu, kviesti lankytojus ne tik pasimėgauti koncertais, bet ir aplankyti mūsų dvarus ir bažnyčias, kuriuose gražiai dera muzika, architektūra ir gamta. Festivalis per tiek metų užaugo ir jau spėjo pelnyti ne tik žiūrovų, bet ir jame koncertuojančių ne vien Lietuvos, bet ir užsienio atlikėjų pripažinimą.

Festivalį organizuoja asociacija „Zanavykų seimelis“, iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Šakių rajono savivaldybė, privatūs rėmėjai.

Kai pragysta lakštingalos, ženklas aiškus ir viltingas – netruks prasidėti ir muzikos festivalis „Beatričės vasaros“. Šiemet jau tryliktasis profesionaliosios muzikos renginių ciklas išliks ištikimas savo kertinei idėjai – nuo birželio iki pat vėlyvo rugpjūčio skleisti muzikos žanrų įvairovę, pristatyti išskirtinius šalies ir užsienio atlikėjus bei pasisvečiuoti ypatingose rajono vietose, neaplenkiant Ilguvos dvaro, kur ant aukšto Nemuno kranto prabėgo mūsų krašto lakštingalos Beatričės Grincevičiūtės vaikystė.

Šiemet programoje – devyni koncertai, pakviesiantys užsukti į Ilguvos bei Zyplių dvarus, Sudargą, Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo ir Šakių evangelikų liuteronų bažnyčias. Festivalio programa įvairi savo žanrine tematika, todėl peno sielai ras įvairios muzikos mėgėjai. O tiems, kurie neabejingi muzikos ir gastronomijos duetui – išskirtinė galimybė vasaros sekmadienio popietę pasinerti į dvaro virtuvės receptų interpretacijas „Beatričės piknike“ Ilguvoje.

Festivalis tradiciškai prasidės simfonine muzika Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Birželio 10 d. festivalio pradžią iškilmingai skelbs Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir mecosopranas Ieva Prudnikovaitė-Pitrėne. Orkestrui diriguos Modestas Barkauskas – vienas ryškiausių jaunosios kartos talentų, bendradarbiaujantis su daugeliu svarbiausių Lietuvos orkestrų. Jo profesionalumas yra įvertintas ne vienu svariu apdovanojimu. I.Prudnikovaitės-Pitrėnės žiūrovams pristatyti nebereikia – tai solistė, kurioje talentas ir charizma susitinka aukščiausiame taške. Ji kuria sudėtingiausius mecosoprano vaidmenis Eseno, Braunšveigo, Vienos, Sent Galeno, Rygos ir kt. operos teatruose, nuolat ieško naujų iššūkių ir puikiai save atskleidžia ne tik operos žanre. Programoje skambės G. Bizet, G. Gimenez, M. De Fall, A. Lara, A. Anderson, J. M.Cano kūriniai.

„Kuriančių moterų klubas“ pakvies pakeliauti laiku ir Zyplių dvaro erdves pripildys žymių XX amžiaus moterų gyvenimo prabangos. Koncertas – performansas „Concert No.5”, skirtas operos žvaigždės Maria Callas ir mados imperijos įkūrėjos Coco Chanel jubiliejams atskleis savarankiškų, kuriančių, drąsių ir fatališkų asmenybių likimus, kurie dėl savo dramatizmo nepalieka abejingų.

Karo metais sugriautos senosios Sudargo bažnyčios erdvė savo ypatinga aura visuomet pritraukia festivalio lankytojus. Šiemet čia skambės Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtinių „Jazz Island“ atliekami kūriniai. Kolektyvo repertuare novatoriškai ir netikėtai atsiskleidžia įvairaus žanro muzika – daugiabalse a cappella dainuojantis kolektyvas pasiūlys pasiklausyti nuo įvairių tautų liaudies muzikos iki klasikinių kūrinių ar Lietuvoje bei visame pasaulyje populiarių dainų.

Išskirtinė ir kartu edukacinė programa šiemet, kaip ir pernai, laukia Ilguvoje. „Beatričės piknikas“ turėtų pamaloninti kiekvieno lankytojo skonį: ekskursija, susitikimas su muzikologe Zita Kelmickaite, įgarsinti prisiminimai apie Beatričę, užburiantys apylinkių vaizdai ir Zyplių dvaro virtuvės restorano „Kuchmistrai“ ruošiamos vaišės skambant visada nustebinti pasiruošusio pučiamųjų instrumentų virtuozo, multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio atliekamiems kūriniams.

Po pertraukos festivalio lankytojams vėl duris atvers ir Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia. Čia laukia dviejų svečių iš Kanados koncertas. Vienas jų – daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus Kanadoje apsigyvenęs smuikininkas Atis Bankas, kuris laimėjęs milžinišką atranką pradėjo groti Toronto nacionaliniame simfoniniame orkestre, kita – Victoria Kogan – garsių smuikininkų Leonid Kogan ir Elizabeth Gilels anūkė, pradėjusi groti penkerių. Patyrę scenos meistrai – įsimintinas duetas: smuikininkas, dažnai atsiskleidžia kaip tikras muzikos filosofas, ir pianistė, žavinti savitomis kūrinių interpretacijomis.

Dar vienas jausmingas susitikimas, į kurį pakvies Lietuvos jaunosios kartos operos solistų kvartetas „Il senso“, suplanuotas Zyplių dvare. Susibūrę vos prieš trejetą metų sopranai Indrė Anankaitė, Ieva Barbora Juozapaitytė bei tenorai Laimonas Bendaravičius ir Kasparas Damulis turėjo bendrų tikslų: eiti pirmyn, nesustoti ir puoselėti bei skleisti muzikos grožį.

Po lengvesnio repertuaro, laukia tikrai neeilinis prisilietimas prie labiau „šiaurietiškos“ atmosferos. Griškabūdžio bažnyčioje koncertuosiantis tarptautinio pripažinimo sulaukęs Norvegijos džiazo pianistas Tord Gustavsen yra svarbi šios šalies džiazo scenos dalis, jis kūriniuose meistriškai supina džiazo istoriją ir lyrišką grožį, viską praturtindamas impresionistiniais peizažais ir meditacine atmosfera – tuo jis išsiskiria ir įsimena šiuolaikinės muzikos scenoje. Neabejojame – jo muzika liks ilgam ir „Beatričės vasaros“ klausytojų širdyse.

Su pianistu Jean‘as-Marc‘as Luisada iš Prancūzijos festivalio gerbėjai jau turėjo progą susipažinti pernai ir įsitikinti, kad jis groja žiūrovų sieloms. Dažnai fortepijono poetu vadinamas J. M. Luisada šiemet Griškabūdyje koncertuos su Čekijos Talich styginių kvartetu, kuris pripažįstamas vienu geriausiu pasaulyje ir puikiai įkūnija Čekijos muzikos tradicijas. Tikrai verta tai patirti.

Jau tampa kone tradicija, kad vasara palydima ir festivalis uždaromas Zypliuose. Baigiamuosius akordus dovanos NIKO – naujų idėjų kamerinis orkestras. Jį kompozitorius ir dirigentas Gediminas Gelgota įkūrė 2016 metais, kolektyvas yra Vilniaus miesto Rotušės rezidentas, nuolatos atstovaujantis Vilniaus ir Lietuvos vardui svarbių diplomatinių misijų metu, bendradarbiaujantis su pasaulinio lygio atlikėjais. Sakoma, kad NIKO geriausiai apibūdina žodžiai: muzikavimo džiaugsmas, originalumas, drąsa ir išskirtinė atlikimo kokybė.

Už galimybę surengti festivalį organizatoriai dėkingi Lietuvos kultūros tarybai, Šakių rajono savivaldybei, Šakių krašto verslo įmonėms ir atskiriems žmonėms, kurie lieka ištikimi profesionalaus meno rėmėjai ir supranta šio festivalio svarbą gimtajam kraštui. Ir, žinoma, šis festivalis netektų prasmės be auditorijos – dėkojame visiems – ir tiems, kurie jau tapo ištikimais gerbėjais, ir tiems, kurie „Beatričės vasaras“ dar tik atranda.

Tebūna ateinanti vasara dosni šilumos, įsimintinų akimirkų ir dvasią praturtinančių potyrių!

Festivalio organizatoriai

 

Aplink tiek daug visokių įtampų, grėsmių, išorinių dirgiklių, nuo kurių atsiriboti ir užsidaryti beveik neįmanoma. Kas gali padėti sielai atsigauti, atrasti ramybę? Gera knyga, muzika, dailės kūrinys… Neįmanoma ir be gamtos. Jeigu ne viskas, tai kas nors iš jų kad pas mus ateitų, o jeigu buvo išėję, kad sugrįžtų. Tad kviečiu visus savo krašto žmones, jų svečius, kaimynus patirti geros muzikos galią. Tebus tai XIV muzikos festivalis „Beatričės vasaros“.

Augenija Kasparevičienė